Radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas leista laidoti  žemės gelmėse

Radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas leista laidoti žemės gelmėse

Nepaisant to, kad  Raimundo Paliuko įregistruota Žemės gelmių įstatymo pataisa gegužės 23 dieną daugumos buvo pripažinta kaip absurdiška ir Aplinkos komiteto atmesta, vis tik gegužės 30 d. daugumos Seimo narių balsais ji buvo priimta. Ši pataisa leidžia laidoti po žeme technologinį vandenį su cheminėmis medžiagomis, kurių daugelis yra ypač nuodingos ir pavojingos.

Kažkodėl didžiosios žiniasklaidos priemonės šią informaciją „verčia“ į priešingą pusę… 2013-06-04 žinių portalas 15min.lt rašo: „Praėjusią savaitę Seimas priėmė Žemės gelmių įstatymo pataisas, kuriomis <…> sugriežtino atliekų, kurios žvalgant skalūnų dujas būtų išsiurbiamos iš žemės gelmių, laidojimą“. Prieš priimant minėtą R. Paliuko pataisą, radioaktyviųjų ir toksiškų medžiagų laidojimą žemės gelmių ertmėse Žemės gelmių įstatymas apskritai draudė.

Geologas, Žemės gelmių įstatymo kūrėjas, profesorius Gediminas Motuza teigia, kad būtent ši pataisa skalūnų dujų gręžėjus įgalino palikti žemės gelmių ertmėse radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas, susidariusias hidraulinio ardymo metu, be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduoto leidimo. „Žalioji Lietuva“ pateikia prof. Gedimino Motuzos komentarą apie priimtas Žemės gelmių įstatymo pataisas.

Prof. Gediminas MOTUZA

Naujai priimtame Įstatyme dėl Žemės gelmių įstatymo pataisų yra gerų ir reikalingų nuostatų, ne tik „skalūnų dujų“ požiūriu. Beje ten įtvirtinta tikslesnė sąvoka – „išsklaidytieji angliavandeniliai“ . Yra ir keletas saugiklių, reguliuojančių išsklaidytųjų angliavandenilių gavybą. Tačiau priėmus tris pataisas, pasiūlytas R. Paliuko ir R. Markausko ir aktyviai palaikytas V. Kubiliaus, atsirado nuostatos, labai palankios naudotojui, bet keliančios pavojų aplinkai tiek paviršiuje, tiek gelmėse.

Priimtos šios Žemės gelmių įstatymo (ŽGĮ) nuostatos:

11 str. 2 dalis. „Draudžiama naudoti žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laidoti ar tokias medžiagas palikti žemės gelmėse, vykdant žemės gelmių tyrimus ir (arba) žemės gelmių išteklių naudojimą, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas galima laikyti tik dirbtinėse, tam tikslui įrengtose saugyklose, užtikrinant jų izoliaciją (atskyrimą) nuo aplinkos ir antrinio panaudojimo arba perdirbimo galimybę.“
4 dalis. „Kasybos pramonės atliekos, susidariusios hidraulinio ardymo metu, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose tų gamtinių išteklių gavybos procese, kurių gavybai buvo naudojamas hidraulinis ardymas“.
13 str. 1 dalis. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija išduoda leidimus: 5 punktas. „naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes kasybos pramonės atliekoms laidoti ar laikyti. Šio įstatymo 11 straipnio 4 dalyje numatyta veikla gali būti vykdoma neturint šiame punkte numatyto leidimo.“

Suvedus visas tris pataisas į vieną, įstatymas iš esmės leidžia:

palikti žemės gelmių ertmėse radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas, susidariusias hidraulinio ardymo metu, be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduoto leidimo.

Šitą glaustą „formulę“ galima ir išplėsti:

Įstatymas leidžia palikti žemės gelmių ertmėse bet kokias atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo metu, taip pat ir toksiškas. Tiesa, įstatyme numatytas kontrolės mechanizmas – hidrauliniam ardymui naudojamo skysčio sudėties atskleidimas ir jos tikrinimas, reikalavimas iš anksto pranešti apie numatomą hidraulinį ardymą ir kt. Bet tokia kontrolė yra neveiksminga, nes įstatymas vis tiek nedraudžia jokių toksinių medžiagų naudojimo, net ir pačių pavojingiausių. Jei tai prieštarauja kitiems įstatymams ar ES direktyvoms, tuo atveju turime teisinę koliziją.
Įstatymas leidžia palikti (t. y. laidoti) gelmėse, bet kokį atliekų kiekį, o tai milijonai tonų. Iš esmės galima supumpuoti ir atgal iškilusias į paviršių atliekas. Tiesa, įstatyme tai atvirai nepasakyta, bet prielaidos tam yra, nes grįžti į paviršių gali pusė supumpuoto skysčio, o gali ir nieko. O kas gali nustatyti ar tos medžiagos negrįžo dėl objektyvių priežasčių ar dėl subjektyvių? Tai, aišku, tik prielaida, bet įstatyme neturi būti tokių „landų“.
Įstatymas neskatina kurti ekologiškesnių gavybos technologijų, bet, priešingai, leidžia Lietuvoje naudoti (o gal ir išbandyti?) efektingiausius išgavimo požiūriu ar pigiausius būdus, neatsižvelgiant į tai, kiek jie pavojingi aplinkai. Tai vėl gi tik prielaida, bet kartu  – „landa“.

„Žalioji Lietuva“ taip pat informuoja, kad šiuo metu Seime parengtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo bandoma iš savivaldybių tarybų atimti galimybę priimti motyvuotą neigiamą sprendimą dėl ūkinės veiklos iki jos poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo.

Palikite atsakymą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Required fields are marked *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>