Patvirtintas Europos invazinių rūšių sąrašas, kas aktualu Lietuvai?

Aplinkos ministerija skelbia, kad patvirtintas Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašas. Invazinės rūšys – tai floros ar faunos rūšys, kurios sparčiai plinta už savo natūralios teritorijos ribų, daro žalą vietinėms ekosistemoms, žemės ūkiui, kraštovaizdžiui, žmonių sveikatai ir sukelia ekonominius nuostolius. Per metus Europoje invazinių rūšių sukeliama žala įvertinama maždaug 12,5 milijardų eurų.

Europos Sąjungos šalyse, taikomas reglamentas, dėl invazinių rūšių plitimo ir valdymo, taip siekiama sustabdyti rūšių plitimą, sumažinti jų daromą žalą ES biologinei įvairovei. Vykdant reglamentą sudarytas ir gruodžio pradžioje Europos Sąjungos lygiu patvirtintas Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašas, į kurį įtrauktos 37 rūšys.

Lietuvoje pagal ES invazinių rūšių sąrašą aptinkamos rūšys: Sosnovskio barštis ( Heracleum sosnowskyi), paprastasis meškėnas (Procyon lotor), nutrija (Myocastor coypus), rainuotasis vėžys (Orconectes limosus), žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus), gauruotažnyplis krabas arba apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii), raudonausis vėžlys (Trachemys scripta elegans).

Sosnovskio barštis ( Heracleum sosnowskyi) -kilęs iš Kaukazo.

Sosnovskio barštisSosnovskio barščiai

Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio Lietuvoje augintas kaip pašarinis augalas. Jį išplatino gėlininkai, bitininkai, vėliau plito ir savaime. Pavojingas žmonių sveikatai, nes gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus. Sudaro didelius sąžalynus, sunkiai išnaikinamas.

Nuo 2004 m. Aplinkos ministerija organizuoja Sosnovskio barščių naikinimą – renka informaciją apie jų augavietes, finansuoja naikinimo darbus

Paprastasis meškėnas (Procyon lotor) – natūraliai paplitęs Šiaurės Amerikoje. Visaėdis, minta: mėsa, augalais, vaisiais, lengvai prisitaikantis prie įvairių gyvenimo sąlygų.Grėsmę vietinei faunai kelia meškėno gebėjimas laipioti medžiais, kasti olas, plaukti ar net nardyti. Tai nulemia, kad šie žvėreliai pasiekia bet kokias gamtines teritorijas ar įvairias buveines – medžius, salas, urvus ir pan. Europos šalyse nuo šios rūšies kenčia baliniai vėžliai, kurių negelbsti nei tvirtas jų šarvas. Nukenčia ir medžių lajoje bei salose perintys paukščiai.

(51)IMG_7325

Paprastasis meškėnas A.Radavičiaus nuotr. http://www.naturephoto.lt

Nutrija (Myocastor coypus) – natūraliai paplitusi Pietų ir Šiaurės Amerikoje. Gyvena netoli negilių, lėtai tekančių vandens telkinių. Ištisus metus maitinasi vandens augalais: nendrėmis, švendrais, ėda medžių, krūmų lapus, jaunų šakelių žievę. Vikriai nardo, plaukia.

nutrija

Nutrija nuotr.http://www.juzaphoto.com

Rainuotasis vėžys (Orconectes limosus) – vėžių gimtinė yra Rytinė Amerikos pakrantė, o Lietuvoje pirmą kartą pastebėti 1994m. vakarų Lietuvoje, po kelerių metų pastebėti Baltosios Ančios ir Šešupės upėse, kurios į Lietuvą įteka iš Lenkijos. Manoma kad ši vėžių rūšis į Lietuvą galėjo patekti arba upėmis iš Lenkijos, arba neatsakingai įveisti į Lietuvos telkinius. Dabar pastebimas ir Baltijos jūroje. Rainuotieji vėžiai konkuruoja su vietinėmis vėžių rūšimis, pastarąsias išstumia. Šiuos vėžius galima gaudyti ištisus metus.

vezys-rainuotasis3Rainuotas vėžys nuotr. http://www.zvejosvetaine.lt

Rainuotųjų vėžių kūnas blyškiai rudas, vėžio kiautas ir žnyplės smarkiai spygliuotas, o vienas matomiausių požymių –  pilvelio viršus su tamsiai rudais skersiniais dryžiais.

Žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus) – kilęs iš vakarų Amerikos, Kanados. Išnykus vietiniams vėžiams, žymėtieji vėžiai įveisti keliuose Lietuvos ežeruose kaip atspari vėžių marui rūšis. Vėliau išplito Lietuvos vandens telkiniuose. Žymėtiesiems vėžiams tinka įvairūs vandens telkiniai, mėgsta akmenuotas upes ir ežerus, kartais gyvena nedidelio druskingumo vandenyse.

Žymėtųjų vėžių kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, vėžio kiautas lygus. Šio vėžio žnyplės didelės, plačios rudu viršumi ir raudona apačia. Kaip vieną iš ryškiausių bruožų šie vėžiai žnyplių sujungimo vietoje turi baltą dėmę, kurios pakraščiai apvesti melsva ar mėlyna spalva. Aktyvūs tik naktį. Minta įvairiu maistu: augaliniu; žuvimis, varlėmis. Šie vėžiai nešioja pavojingiausios vėžių ligos – vėžių maro užkratą ir yra mirtinai pavojingi kitų rūšių vėžiams.

Žymėtųjų vėžių sugavimo kiekis, dydis ir gaudymo būdas neribojamas.

vezys-zymetasis

Žymėtasis vėžys nuotr. http://www.zvejosvetaine.lt

 

Gauruotažnyplis krabas arba apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis) – natūraliai gyvena Rytų Azijos pakrantėse. Lietuvoje aptinkamas Baltijos jūroje, ties Lietuvos krantais. Ši rūšis negausi, sugaunama atsitiktinai. Tikėtina, kad gauruotažnyplis krabas Lietuvos pakrančių vandenyse yra pasmerktas lėtai žūčiai, nes atsitiktinai užklysta iš pietvakarių Baltijos, kur vandens druskingumas yra 18 promilių.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gauruotažnyplis krabas nuotr. www.biolib.cz

Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii) – dažnai vadinamas „rotanu“, Lietuvos vandenyse aptinkamas daugiau nei 30 metų. Į Lietuvą atkeliavo iš Tolimųjų Rytų vandens telkinių, akvariuminių žuvelių mėgėjų dėka. Nedideliuose vandens telkiniuose nuodėguliniai grundalai sugeba išnaikinti daugumą gyvūnų – varles, mažesnes žuvis ir kitus aktyviai judančius gyvius. Labai plėšrios, aplinkos sąlygoms atsparios, lėtai augančios žuvelės.
rotanasNuodėgulinis grundalas

Raudonausis vėžlys (Trachemys scripta elegans) – įtrauktas į 100 pavojingiausių invazinių pasaulio rūšių sąrašą. Natūraliai raudonausis vėžlys aptinkamas Šiaurės Amerikoje, o nenatūraliai yra išplitęs Europoje, šiaurės Afrikoje ir nemažoje dalyje Azijos. Europoje šie vėžliai konkuruoja su baliniais vėžliais (Emys orbicularis) ir kadangi yra atsparesni, agresyvesni ir greičiau besiveisiantys, pastaruosius išstumia iš jų buveinių. Gamtoje šie gyvūnai yra visaėdžiai. Šie maži ir dailūs vėžliukai dažnai būdavo auginami akvariumuose. Tačiau 2009 metais prekyba šiais vėžliukais Lietuvoje buvo uždrausta. Lietuvos klimatas šiems vėžliams nėra itin palankus, jiems čia šiek tiek per šalta.

rvezlys2

Raudonausis vėžlys www.zoon.lt

Ne visos į patvirtintą sąrašą įrašytos rūšys yra aptinkamos Lietuvoje, tačiau, vadovaujantis reglamentu, bet kokia veikla naudojant šias rūšis draudžiama. Savininkai, kurie augina sąraše nurodytus invazinių rūšių organizmus komerciniais tikslais, turės gauti leidimus vykdyti veiklą su invazinėmis rūšimis. Asmenims, kurie invazinių rūšių gyvūnus augina kaip naminius gyvūnėlius, leidžiama tuos gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau nesudarant galimybės jiems daugintis ar ištrūkti į laisvę.

Parengė: Emilija Šaulytė

Palikite atsakymą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Required fields are marked *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>