Mokslas

Mados inovatorė Suzanne Lee – augina pluoštą iš bakterijų

Suzanne-Lee1-530x397

  Didėjantis vartojimas, mados tendencijų kaita ir nuo jos priklausoma mados pramonė kelia vis didesnį visuomenės susirūpinimą dėl poveikio aplinkai. Dizainerė Suzanne Lee kuria naują ir modernų audinį iš bakterijų. Bio Couture laboratorijoje natūralios fermentacijos būdu iš bakterijų auginamas pluoštas, kurį galima panaudoti kaip medžiagą drabužių kūrimui. Šis procesas yra nepakartojamas, rezultatai nuostabūs, o galimybės tiesiog apstulbina. Rūgimo proceso metu ... Skaityti toliau »

Bedarbystė negresia: sektorius, kuriame dirbs 4 milijonai žmonių

Energetikos ekonomika_KTU

Europos Sąjungos (ES) tikslas iki 2030 metų – bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių, tad ES jau vyksta itin sparti atsinaujinančios energetikos sektorius plėtra. Atliepdamas rinkos poreikius, KTU šiemet ėmė rengti tarpkryptinių žinių turinčius specialistus – startavo nauja Energijos technologijų ir ekonomikos magistro programa. Atsinaujinančių išteklių energija – svarbiausia ES ilgalaikės energetikos strategijos dalis, nes ji padeda mažinti ... Skaityti toliau »

9 nekontroliuojamos technologijos, kurios gali pakeisti pasaulį

Citizen-Science

Mes gyvename tokiame laikmetyje, kai vyksta didelį pagreitį įgaunantys pokyčiai. Technologijos keičiasi ir atsinaujina greičiau, nei daugelis iš mūsų gali suspėti eiti koja kojon su jomis. Tuo pat metu atrodo lengva pasivyti šviesios ateities vizijas, bet nepastebėti pritrenkiančių dalykų, kuriuos mokslas ir technologijos jau vykdo šiandien. Kai žmonės Jūsų klaus, kur veda ateitis, atsakykite – ji jau čia. Pristatysime Jums devynias ... Skaityti toliau »

Kuo smirda mokslui remti skirti pinigai?

Psichiatras dr. A. Veryga

Visuomenės informavimo priemonės paskelbė apie 2014 m. sausio 27 d. prasidėjusį ilgalaikį verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektą „Mokslo pieva“ [1]. Projektas pristatomas kaip atvira kūrybingumui tyrimų ir mokymosi erdvė, eksperimentinė tyrimų laboratorija, kurioje tarpdisciplininės studentų grupės kartu su patyrusiais mokslininkais atlieka mokslinius tyrimus, atnešiančius realią naudą visuomenei.[2] Iniciatyvą remia UAB „Philip Morris Baltic“ – įmonė, kurios gaminiai kelia milžinišką žalą ... Skaityti toliau »

Trys praėjusių metų moksliniai atradimai, kurie pakeis mūsų gyvenimus

mokslas

2013 metai atnešė daug pasiekimų medicinos moksle. Tačiau trys iš jų, anot akademinės bendruomenės, turėtų pakeisti žmonių gyvenimą į geresnę pusę. Paslėptas antrasis DNR kodas JAV mokslininkų komanda, vadovaujama Vašingtono universiteto genetikos profesoriaus John Stamatoyannopoulos nustatė antrą genetinį kodą DNR grandinėje. Mokslininkai nustatė, kad genetinis kodas mūsų genome užrašomas dviem „kalbomis“. Visų pirma, pirmieji genetiniai kodai koduoja ir nukreipia baltymus ... Skaityti toliau »

Naujas biokuro klasteris kurs pažangias technologijas

IMG_8739

Lietuvoje steigiamas naujas biokuro klasteris. Penkios įmonės kartu su dviem mokslo ir studijų institucijomis priėmė sprendimą įkurti BIOKOGEN klasterį. 2013 metų liepos 5 d. pasirašytoje klasterio jungtinės veiklos sutartyje suformuota bendra vizija – modernios, inovatyvios biokuro įrangos ir pažangių technologijų kūrimas bei jų komercinimas siekiant sudaryti galimybes kūrenimui naudoti nekokybiškų parametrų biomasę. Biokuras – itin svarbus atsinaujinančios energijos išteklius, kurio ... Skaityti toliau »

Ar pakankamai visuomenė žino apie GMO?

brazauskiene 009

Nesu genetikos mokslo  specialistė, tačiau pasiekimai genetikos srityje verčia kiekvieną tuo domėtis, nes jų taikymas tampa vis svarbesnis kiekvienam iš mūsų. Pradedant pokalbį apie genetines modifikacijas, noriu pacituoti didžiojo humanisto Alberto Šveicerio mintį: „Antžmogis su antžmogiška galia dar nepasiekė antžmogiško proto lygio. Kuo smarkiau auga jo galia, tuo skurdesnis jis tampa“. Prof. Dalia Marija BRAZAUSKIENĖ Šiandienis žmogus mokslo ir technikos ... Skaityti toliau »

Nuvalkioti mitai apie vilkus

vilkas

Žmogaus požiūrį į vilkus dažniau įtakoja bei formuoja ne faktai, o mitai ar anekdotai, kurie šiam gyvūnui suteikia vaizduotę ir emocijas kaitinančių ryškių spalvų. Žinoma, koks gi gyvenimas be spalvų ir emocijų, tačiau nerealistiškas požiūris į realų gyvūną padaro meškos paslaugą, kai ateina metas prabilti apie žemiškus dalykus. Apie tokius, kaip apsauga, konfliktų sprendimas ar paprasčiausias susitaikymas, kad jis gyvena ... Skaityti toliau »

Debesys – sumišusios klimato skiautės

debesys

Debesų vaidmuo mūsų klimatui suglumino fizikos srities mokslininkus dešimtmečiams. Ar debesys veikia klimatą, ar klimatas – debesis? Abu teiginiai teisingi. Vis dėlto perprasti debesų vaidmenį yra taip sudėtinga, kad jie dar nėra tinkamai įtraukti į klimato modelius. Dėl šios priežasties reikia suprasti, kaip debesys formuojasi, kodėl atsiranda ir išnyksta, kodėl ir kada iškrinta krituliai. Mokslininkai turi analizuoti, kaip funkcionuoja skirtingi ... Skaityti toliau »

Medijų ekologijos humanizmas

812-605755

Neilas Postmanas (1931–2003) buvo medijų teoretikas ir kultūros kritikas, išgarsėjęs savo knyga apie televiziją „Linksmybės iki mirties: viešasis diskursas šou verslo amžiuje“ (Amusing Ourselves to Death: Public Discourse in the Age of Show Business, 1985). Postmanas buvo humanistas, tikėjęs, kad technologiniai pažadai negali pakeisti žmogiškųjų vertybių. Neil POSTMAN, Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnalo Balsas.cc teminiame numeryje „Medijų ekologija“, 2008 Jeigu šiame ... Skaityti toliau »