Neutralizuojame ar kuriame riziką? Kaip viešai kalbama apie rūpestį dėl aplinkosaugos ir branduolinės energetikos plėtrą?
I. Turulytės iliustr.

Neutralizuojame ar kuriame riziką? Kaip viešai kalbama apie rūpestį dėl aplinkosaugos ir branduolinės energetikos plėtrą?

Stebėdami viešąją erdvę neabejotinai galime teigti, kad Lietuvoje branduolinė energetika yra viena iš svarbiausių temų. Nors dabartinė vyriausybė dar neapsisprendė dėl tolimesnės branduolinės energetikos raidos ir prigesino diskusiją, jos reikšmė išlieka svarbi. Šios diskusijos kontekste dėmesys argumentams už aplinkosaugą pastebimas tiek akademiniame, tiek politiniame, tiek ir viešajame diskurse, tačiau jis išlieka raštiškas. Kodėl nepavyksta suformuoti ryškesnio ir aiškesnio požiūrio? Turint omenyje, jog žiniasklaidoje pateikiama informacija turi didžiulę įtaką visuomenei, kyla klausimas, kaip žiniasklaidoje yra konstruojami ir reprezentuojami rūpinimosi aplinkosauga argumentai branduolinės energetikos diskurse?

Dr. Dainius Genys,
sociologas, podoktorantūros stažuotė „Energopolis“

Rūpestis dėl aplinkosaugos

Sociologas dr. Dainius Genys:  „Akivaizdžiai trūksta teminės įvairovės, branduolinę energetiką suvokiant ne tik kaip užterštumo ar  neracionalaus gamtos išteklių eikvojimo probelmą, bet ir kaip augančio vartojimo padarinių problemą.“

Sociologas dr. Dainius Genys: „Akivaizdžiai trūksta teminės įvairovės, branduolinę energetiką suvokiant ne tik kaip užterštumo ar neracionalaus gamtos išteklių eikvojimo probelmą, bet ir kaip augančio vartojimo padarinių problemą“

Ekologinis sąmoningumas – tai žmogaus ir gamtos santykio suvokimas, tiksliau – šio suvokimo gylis. Rūpestis dėl aplinkosaugos siejamas su sąmoningu asmens apsisprendimu, atsakomybės suvokimu bei individualiais ar kolektyviniais tikslais. Kokia žmogaus veikla vertinama kaip pavojinga gamtai, o kokia – ne, priklauso ne tik nuo egzistuojančių alternatyvų, bet ir nuo šių alternatyvų interpretacijos. Pavyzdžiui, ar branduolinė energetika aplinkosaugos požiūriu suprantama kaip aplinkos taršos, ar kaip augančio vartojimo padarinių problema?

Žymus sociologas Ulrichas Beckas pabrėžia, kad ne vien objektyvūs parametrai nulemia susirūpinimą aplinka. Nemažiau svarbios yra visuomenėje egzistuojančios kultūrinės normos. Ypatingą vaidmenį jis priskiria įvairiems socialiniams judėjimams, formuojantiems bei reprezentuojantiems aplinkosaugos interesus visuomenėje. Turint omenyje, jog rūpestis dėl aplinkosaugos yra susijęs ne tik su visuomenės turtingumu, bet ir su išsilavinimu, amžiumi, žiniomis apie ekologiją bei pačios problemos aktualumu, jos suvokimu, itin svarbu viešai kalbėti apie argumentus už rūpinimąsi aplinkosauga.

Rūpestis dėl aplinkosaugos gali būti itin svarbus aspektas aktualizuojant bei formuojant ekologinį sąmoningumą Lietuvoje, kur visuomenės nuomonė šiuo klausimu vis dar svyruojanti. Vis tik šiuo atveju gilinamasi ne į visuomenines nuostatas, bet į viešumoje aptinkamų argumentų raišką branduolinės energetikos kontekste. Perfrazuojant minėtąjį U. Becką, be žiniasklaidos nėra nei ekologinės rizikos, nei rūpesčio dėl aplinkosaugos.

Ryškėjančios tendencijos

Apžvelgus argumentų raiškos tendencijas žiniasklaidoje, pirmasis aspektas, atkreipiantis dėmesį: argumentus, susijusius su ekologija, tiesa, labai skirtingame kontekste ir pačiais įvairiausiais tikslais, naudoja tiek žalieji, tiek politikai, tiek mokslininkai, tiek ekonomistai, tiek energetikai, tiek verslininkai ir daugelis kitų. Žodžiu, kalba visi tuo suinteresuoti ir nesuinteresuoti. Kalbėtojų masė yra labai įvairi ir savus argumentus naudoja labai nenuosekliai ir pasirinktinai. Šis nenuoseklumas, tarsi išplaunantis argumentų reikšmę, ženkliai apsunkina diskurso suvokimą bei visuomenės nuomonės formavimą. Darytina prielaida, jog, skirtingai nei būtų galima tikėtis, toks įvairus, nenuoseklus ir pasirinktinis argumentų už aplinkosaugą naudojimas skatina ne rūpinimąsi, bet tų argumentų devalvaciją. Greičiausiai todėl nepavyksta visuomenėje tinkamai suformuoti vienos nuomonės.

Lietuvoje stebint argumentų už rūpinimąsi aplinkosauga raišką, branduolinės energetikos plėtros kontekste pastebėtina, kad dažniausiai jie naudojami siekiant pateisinti arba paneigti Visagino atominės elektrinės (VAE) naudą Lietuvos energetiniam saugumui (kartais šią sampratą supaprastinant vien iki nepriklausomybės nuo Rusijos). Diskusijų, kuriose būtų kalbama apie principinę – aplinkosaugos kaip savaiminio tikslo – nuostatą yra itin nedaug. Nors bandymų VAE priešinti aplinkosaugai yra nemažai, tačiau ilgainiui jie vis vien įvelkami į energetinio saugumo dilemą. Viešoje erdvėje ryškėja nuostata, tarsi pripažįstanti aplinkosaugos svarbą minimame diskurse, tačiau ilgainiui jos svarba matuojama energetinio saugumo (bet ne aplinkosaugos) kontekste. Reikalas tas, kad žiniasklaidoje rūpestis dėl aplinkosaugos, regis, nėra savaiminis tikslas, o tėra branduolinės energetikos diskurso papildinys.

Žvelgiant į viešą diskursą kristalizuojasi kita prielaida: iš čia formuluojamų ir aptariamų argumentų neįmanoma suprasti rūpesčio dėl aplinkosaugos sąsajų su atstovaujamų grupių (ir juo labiau su visuomene apskritai) vertybine orientacija. Minėjome, kad aplinkosauga susijusi su visuomenės vertybine orientacija (materialistinių vertybių visuomenėje šis rūpestis mažesnis, o postmaterialistinių – didesnis), tad rūpestis dėl aplinkosaugos tarsi iliustruoja visuomenės vertybines nuostatas. Nūdien Lietuvoje branduolinės energetikos diskurso politizavimas ir ekonomizavimas yra akivaizdžiai paremtas ne vertybine, bet interesų reprezentavimo strategija, dėl ko užgožiama rūpesčio dėl aplinkosaugos, kaip vienos iš  vertybinių nuostatų, indikatoriaus reikšmė. Argumentai už aplinkosaugą „sveriami“ kainos ir naudos sampratos rėmuose, tačiau jos kaina ir nauda dar labiau nuvertinama, kadangi aplinkosauga nėra strateginis tikslas. Čia iškyla metodologinis iššūkis atskirti viešai reprezentuojamų interesų argumentacijos pagrindą bei jo santykį su egzistuojančiomis vertybinėmis nuostatomis. Kitaip tariant, kokiu lygiu visuomenei vis dar yra svarbesnės materialistinės vertybės (dėl ko daugeliui silpna argumentacija už aplinkosaugą nesukelia jokio galvos skausmo), ir kiek apskritai yra ar nėra suvokiama arba reprezentuojama rūpesčio dėl aplinkosaugos branduolinės energetikos diskurse pozicija?

Argumentų pobūdis

Apibendrinant viešumoje sutinkamų argumentų už aplinkosaugą raišką, daugeliu atvejų pastebima kovos su pasekmėmis, bet ne su priežastimis diskusija. T. y., kalbama apie tai, kas gali įvykti ar neįvykti, bet ne apie tai, ką reikia daryti, idant apsisaugotume nuo galimos rizikos ir pavojų. Rūpinimosi aplinkosauga diskusijoje trūksta dėmesio aptarti rizikos barjerą. Branduolinė energetika yra objektyviai ir neišvengiamai susijusi su aplinkosaugos rizika, todėl svarbu diskutuoti, kokio lygio riziką imamės ar nesiimame kurti?

Dažnai apie aplinkosaugos problemos diskutuojame pagal kontekstą, neišsivaduojame iš ekonominių ir politinių aspektų šešėlio, sukuriamo energetinio saugumo kontekste. Akivaizdžiai trūksta teminės įvairovės, branduolinę energetiką suvokiant ne tik kaip užterštumo ar  neracionalaus gamtos išteklių eikvojimo problemą, bet ir kaip augančio vartojimo padarinių problemą.

Branduolinės energetikos plėtra žiniasklaidoje gana dažnai pristatoma kaip aplinkos taršos (svarbiausia – radioaktyvios) problema. Tokią nuostatą būtų galima paaiškinti jos ištakas siejant su materialistinėmis visuomenės nuostatomis, tačiau į klausimą, kodėl tokia interpretacija yra pateikiama elito atstovų, atsakyti sunku. Galima tik spėlioti, kiek šiuo atveju jie yra priklausomi nuo bendrų visuomeninių vertybių, o kiek toks pagrindimas yra pasirinktas racionaliai, siekiant atliepti materialias visuomenines nuostatas? Vis tik turint omenyje, jog rūpinimasis aplinkosauga yra socialinis darinys, kažin, ar tokiais argumentais paremta pozicija yra perspektyvi: kuomet žiniasklaidoje apie branduolinės energetikos riziką formuojamas ir skleidžiamas supaprastintas požiūris, apsiribojant tik politiniu ir ekonominiu tikslumu, kyla pavojus visuomenės savivokai dėl rūpesčio aplinkosauga.

Palikite atsakymą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Required fields are marked *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>