Hidroenergetikai Lietuvoje bando apeiti  ES vandens direktyvą

Hidroenergetikai Lietuvoje bando apeiti ES vandens direktyvą

Remdamasis mokslininkų ir visuomenės pasiūlymais bei siekdamas apsaugoti dar likusias natūralias upes, Seimas 2004 m. priėmė Vandens įstatymo 14 straipsnio pataisą, pagal kurią Nemune ir kitose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse statyti užtvankas buvo uždrausta. Remiantis ilgalaikiais stebėjimais bei tyrimais, į šį sąrašą buvo įrašytos 169 upės, pradedant didžiausiomis upėmis – Nemunu ir Nerimi ir baigiant dar likusiomis sąlyginai natūraliomis mažesnėmis upėmis. Lietuvos hidroenergetikai per pastaruosius 10 metų jau trečią kartą bando panaikinti šį sąrašą ir  pradėti masinę užtvankų statybą.

Prof. Romualdas Juknys,
VDU Aplinkotyros katedra

Kadangi lygumų kraštuose upių energinis potencialas yra menkas, o užliejami plotai labai dideli, praeitais metais buvo užregistruota Vandens įstatymo pataisa, kurioje nurodoma, kad dabar užtvankų tikslas yra jau nebe energetika, o tinkamų laivybos sąlygų užtikrinimas ir kultūros paveldo vertybių (vandens malūnų) atkūrimas. Tačiau ir vienu ir kitu atveju užtvankų statybos ar atstatymo realioji priežastis, kaip ir ankščiau, liko ta pati – hidroenergetika.

Kaip matyti iš Hidroenergetikų asociacijos pateiktų siūlymų, pirmame etape žemiau Kauno siūloma pastatyti penkių, o Neryje trijų užtvankų kaskadas. Kadangi pagal pačių pasiūlymo autorių skaičiavimus, tokio pobūdžio laivyba būtų ekonomiškai nuostolinga, absoliučiai visose užtvankose be šliuzų laivų praplaukimui numatyta įrengti hidroelektrines. Penkių Nemune įrengtų hidroelektrinių galia sudarytų 69,4 MW. Nors tokie pajėgumai Lietuvos mastu nėra reikšmingi, ir norint gauti tokį pat energijos kiekį užtektų įrengti 30 vėjo jėgainių parką, bet tai sudarytų galimybes hidroelektrinių savininkams kasmet gauti virš 20 mln. eurų pajamų.

Pastačius šią 5 užtvankų kaskadą būtų ne tik dideli unikalių augalų ir gyvūnų bendrijų, jų buveinės ir veisimosi vietų plotai, bet ir pažeista pagrindinė Europos ekologinio tinklo „Natura-2000“ savybė – jo vientisumas, užtikrinantis migracijos galimybę vandens ir sausumos gyvūnams. Taip būtų užblokuotas vienintelis Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio Europoje dar likęs migruojančių žuvų kelias Nemunu, Nerimi, ir jos intakais. Šiose upėse jau daugiau kaip 10 metų vykdomi praeivių žuvų – lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo darbai. Jau kelis metus iš eilės į Neries upę yra leidžiami aštriašnipiai eršketai ir ji yra labai svarbi europinio ungurio buveinė bei migracijos koridorius.

Kadangi pagal ES Bendrosios vandens politikos direktyvoje (BVPD) nustatytą tvarką upių fizinių charakteristikų keitimas, įskaitant užtvankų statybą, yra leidžiamas tik išimties tvarka (4 str., 7 dalis), kai įrodoma, kad projektas yra labai svarbus visuomenės interesams, kad nėra aplinkai palankesnių alternatyvų, ir šio projekto vykdymo būtinumas yra pagrįstas upių baseinų valdymo planuose, kuriuos rengia aukštos kvalifikacijos ekspertai, pastaruoju metu visaip bandoma apeiti šią griežtą ir sudėtingą tvarką. Prasidėjus Seimo rudens sesijai užregistruotos naujos Vandens įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo pataisos, kuriuose siūloma sprendžiant užtvankų statybos ar atstatymo reikalingumą bei galimybes, vadovautis ne BVPD nustatyta tvarka, o Poveikio aplinkai vertinimo procedūromis.

Pagal Lietuvoje susiklosčiusią PAV procedūrų praktiką dar nė vienam projektui, susijusiam su užtvankų statyba, nebuvo užkirstas kelias jų įgyvendinimui, tai galima nesunkiai įsivaizduoti, kokia taptų Lietuvos upių būklė jei siūlomos pataisos būtų įteisintos ir taip būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti Hidroenergetikų asociacijos jau seniai puoselėjamus planus – prisidengiant laivybos plėtra pastatyti užtvankų kaskadas Nemune ir Neryje, o įgyvendinant tariamus kultūros paveldo apsaugos planus, pastatyti 250 užtvankų kažkada egzistavusių vandens malūnų vietose, nors daugelio iš tų malūnų jau seniai nelikę nė pėdsako.

Siekiant apsaugoti Lietuvos upes, 2009 m. buvo įkurtas Lietuvos upių gelbėjimo aljansas „Mėlynasis vingis“, kurio rėmėjais yra daug žymių menininkų, mokslininkų bei visuomenės veikėjų. Iki šiol mums pavykdavo sustabdyti Lietuvos įstatymams ir ES direktyvoms prieštaraujančius gamtos niokojimo planus, tačiau pastaruoju metu Lietuvos hidroenergetikai susirado stiprių ir įtakingų rėmėjų norinčių pasipelnyti gamtos sąskaita, todėl mums labai reikia organizacijų, suinteresuotų gera Lietuvos ir visos Europos upių kokybe, paramos.

Laukiame Jūsų klausimų ir pasiūlymų elektroniniu paštu aljansas@melynasisvingis.lt

Palikite atsakymą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Required fields are marked *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>