Aplinkosaugos problemų atskleidimas žiniasklaidoje

Aplinkosaugos problemų atskleidimas žiniasklaidoje

Jei vieniems žodis „aplinkosauga“ asocijuojasi su gamtos tarša ir nesaikingu išteklių naudojimu, kitiems – su rūpesčiu dėl gamtos apsaugos. Kontraversiškumas: ar besikeičiantis gyvenimo būdas galėtų pakeisti situaciją ir sustabdyti rizikos aplinkai plitimą, ar būtent žmogaus veikla sukelia nepataisomą žalą gamtai?

Dr. Aušra RIMAITĖ,
VDU Sociologijos katedra 

Aplinkosaugos problemoms žiniasklaidoje nėra skiriama daug dėmesio. Dažniausiai aplinkosaugos klausimai tampa šalutinėmis temomis kitų žiniasklaidoje analizuojamų problemų kontekste. Informacija yra pateikiama suinteresuotų šalių, neatliekant nepriklausomų žurnalistinių tyrimų.

Šiandieninėje visuomenėje žiniasklaida yra pagrindinis šaltinis mus supažindinantis su naujausiais mokslo pasiekimais, technologinėm inovacijom, o taip pat ir aplinkosauginėm problemom. Vis dėlto tenka pripažinti, kad aplinkosaugos problemoms žiniasklaidoje nėra skiriama daug dėmesio. Dažniausiai aplinkosaugos klausimai tampa šalutinėmis temomis kitų žiniasklaidoje analizuojamų problemų kontekste. Informacija yra pateikiama suinteresuotų šalių, neatliekant nepriklausomų žurnalistinių tyrimų.

Žiniasklaida sustiprina rizikos suvokimą, konstruodama ne tik rizikos scenarijus, bet ir kurdama tam tikrais atvejais pačią riziką. Pateikiant žiniasklaidoje neišsamią informaciją yra sukuriama rizika ir skatinami tam tikri žmonių veiksmai, kurie gali jiems pakenkti. Nors žiniasklaidai nebūdingi ateities spėjimai, ji neatsisako kalbėti apie riziką čia ir dabar, kai pristatomos aplinkosaugos problemos. Tyrimai rodo, kad žiniasklaidos pranešimai apie aplinkosaugos problemas dažniausiai yra dviprasmiški bei pateikia nedaug informacijos, kuri galėtų padėti visuomenei geriau suprasti iškilusias grėsmes ir riziką. Stebint aplinkosaugos problemų pristatymo žiniasklaidoje tyrimus, gali susidaryti nuomonė, kad susitelkiama į dramatiškų įvykių pristatymą vien todėl, kad didžioji dalis tyrimų yra sufokusuota į vienetines problemas ir tik keletas jų apima platų rizikos aplinkai spektrą.

Šiuo metu žiniasklaidoje ypač daug diskusijų kyla dėl žmogaus sukeliamų gamtos nelaimių. Didžiosios baimės atskleidžiamos žiniasklaidoje yra siejamos su poveikiu gamtai kaip ekologinės katastrofos, baimė, kad naujieji miškai netaptų tyliaisiais miškais be vabzdžių ir paukščių, baimė, kad gali pakisti ekosistema. Žiniasklaidoje dažniausiai yra pažymima rizika augalų kontaminacijai, biologinės grėsmės, genetinė tarša, bioįvairovės nykimas, ekologinės pusiausvyros sutrikdymas, rizika gyvūnų sveikatai, augalų ar gyvūnų rūšių išnykimas, rizika, kad iširs mitybos grandinės, taip pat rizika sukelti sausras, liūtis ar sukurti megakenkėjus ir superpiktžolės. Nors neretais atvejais žiniasklaida, vengdama rizikos hipotetiškumo ir rizikos neapibrėžtumo, ją tiesiog ima ir ignoruoja kalbėdama apie technogeninės kilmės rizikas aplinkai. Tokiu atveju žiniasklaidoje pateikiami tik informaciniai pranešimai apie įvykius ar renginius, kurie susiję su aplinkosaugos problemų sprendimu. Tačiau, deja, pačiuose žiniasklaidos tekstuose, susikoncentruojant į prevencines priemones, aplinkosaugos problemų sprendimo būdų nepateikiama.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkosaugos problemos, kurios yra atrenkamos žiniasklaidos kaip naujienos, turi dramatiškų elementų, kurie pritraukia skaitytojų dėmesį: cunamis ar potvynis, kuris benamiais paverčia žmones, rūgštus lietus, naikinantis miškus, kylanti temperatūra, sukelianti sausras ir t.t. Kai žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys į konfliktus ir sensacijas, aplinkosaugos naujienos tampa tiesiog pramoga skaitytojams.

Vienas komentaras

  1. Stovint Alytaus šilelyje ,ant Nemuno kranto ir žiūrint į Jo juodus, kaip smala, vandenis nejučiom ateina į galvą šviesaus rašytojo Vytauto Petkevičiaus frazė: Gyvens Lietuva, kol bus gyvas Nemunas!
    O kadangi jau jame, Druskininkų miesto ir sanatorijų užtvindytame nevalytų kanalizacijų vandenais ,jau ir dabar maža gyvybės, kasdien girdimos karingos Murovjovo vilos vadovų karingos kalbos, kurios turėtų ir akmenį įsiutinti, tai, matyt, jau nedaug mums lietuviams ir liko! Tuo labiau, kad Nemuno žudiką Druskininkiečiai dėl sotesnio kąsnio vėl perrinko meru!

Palikite atsakymą

Jūsų el.paštas nebus rodomas. Required fields are marked *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>